Lietuviai mėgo muzikuoti. Turėjo daug įvairių liaudies sukurtų instrumentų.

Tautosakininkas L.A.Jucevičius rašė: "Bemaž kiekvienuose namuose yra muzikos instrumentų ir bent vienas moka jais groti".

Styginiai

Kanklės

Vienas seniausių lietuvių liaudies styginių muzikos instrumentų.

Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minimos tik XVIa.

Kanklės

Lietuviška arfa

Dar vadinama Prusiška arfa, "Schweinskopf" - "Kiaulės galva". 

Lietuviška arfa

Psalteris

Pagaminta iš eglės, juodalksnio arba klevo medžio.

Buvo naudojamas Mažojoje Lietuvoje.

Psalteris

Pūslinė

Artimas lankui instrumentas, kurį darydavo iš pagalio ir pūslės rezonatoriaus.

Pūslinė turi 1 – 3 stygas iš susuktos gyvulio žarnos. 

Pūslinė

Pučiamieji

Vieni pirmųjų pučiamųjų instrumentų: trimitas, vamzdžiai, skudučiai, ragai, birbynė, švilpynė.

Skudučiai

Įvairaus dydžio uždarų ir tam tikru būdu suderintų vamzdelių komplektas

Skudučiai

Lumzdelis

Gaminamas iš žilvičio, karklo žievės arba iš medžio

Dažniausiai pūsdavo piemenys naktigonėse

Lumzdelis

Ragas

Ragai buvo dirbami iš kieto medžio– uosio, klevo, guobos ar beržo, turėjo nuo 50 iki 110 cm ilgio.

Ragas

Daudytė

Tai tiesūs mediniai, 140-230 cm ilgio vamzdžiai, kuriais dviese atlikdavo sutartines.

Daudytė

Birbynė

Liežuvėlinis klarneto tipo instrumentas

Birbynės garsas šaižus, birbiantis, kartais su triukšmo priegarsiais.

Birbynė

Labanoro dūda

Sudaro maišo pavidalo odos arba skrandžio dumplės ir į jų įmovas įstatytas pūtiklis, 5-8 skylučių melodinė ir 1-2 burdoninės birbynės.

Labanoro dūda

Ožragis

Gaminamas iš 30 – 40 cm ilgio ožio rago.

Grojami 4 – 6 tonai.

Ožragiui pūsti reikia didelės jėgos, užtat garsas yra labai stiprus, toli girdimas.

Ožragis

Švilpa

Gaminama iš karklo, žilvičio, drebulės žievės ar uosio, klevo..