VERBA - tai iš augalų šakelių ir gėlių puokštės, kurių katalikai Verbų sekmadienį šventina bažnyčioje. Verbų pavadinimas kilęs nuo žodžio virbas. Anksčiau per Verbas Lietuvoje būdavo šventinamas kadagys - virbas. Rytų Aukštaitijoje žmonės, per Verbas eidami į bažnyčią, prie kadagio dar prideda ir ką tik pradėjusio sprogti beržo, žilvičio šakelę, „kačiukų“, o kai kas į puokštę įkomponuoja dar ir pernykščių ąžuolo lapų. Verbos yra švenčiamos paskutinį sekmadienį prieš didžiausią pavasario šventę - Velykas.

Tikima, kad Verbų dieną pašventintų anksčiausiai pavasarį išsprogstančių augalų šakelės, palietusios žemę ar gyvūnus, skatina jų augimą,sveikatą. Tikima, kad šios šakelės, parneštos į namus, saugo nuo perkūno, o pasėliams padeda apsiginti nuo ledų, graužikų ir sausros. Todėl Verbų sekmadienį į bažnyčią visi skuba nešdamiesi ten verbą.

PAPROČIAI ,

Ankstų rytą buvo skubama su verba išplakti dar lovoje gulinčius šeimos narius, deklamuojant eilėraštį: „ne aš mušu - verba muša, tolei muš, kol suluš. Už savaitės viena dieną tegul linksmina kiekvieną “.

Verbų sekmadienį, po mišių, verbomis vieni kitus plakė ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Visi tikėjo, kad tuomet bus sveiki ir gražūs.

Verbų sekmadienį kiekvienas šeimos narys turi būti plakamas verba, kad visus metus sveikas būtų. Jeigu jauni išplaka jaunus, tai bus gražūs; jeigu senas išplaka seną — bus laimingi. 

Grįžę iš bažnyčios su pašventinta verba, ploja ja, bažnyčioje nebuvusiems, per galvą ir sako: "Liga lauk, sveikata į vidų!" Taip pat šventinta verba muša vaikus, kad geriau augtų ir kad visus metus būtų paklusnūs tėvams.

 Vidurio Lietuvoje vargingiau gyvenantys žmonės verbų atnešdavo vienišiems žmonėms į namus – už tai gaudavo margučių. 

Per Jurgines šventintomis verbų šakelėmis smilkydavo gyvulius, kad jie būtų sveiki.

Verbų šakelę įdėdavo ir į bičių avilį – kad neštų daugiau medaus.

KAIP GAMINAMOS VERBOS

Rišant verbas naudojamasi paprastais įrankiais: peiliais ir žirklėmis. Virbas dažniausiai imamas lazdyno, tiesus, 30 – 50 cm ilgio. Rišti pradedama nuo viršūnės. Viršūnės ilgis ir storis įvairių rišėjų žmonių. Augalų kuokšteliai dedami aplink stiebelį ir vyniojant siūlą pritvirtinami. Suformavus viršūnę, virbas viena ranka pamažu sukamas, o kita ranka prie jo guldomi žiedai ir renkamas raštas. Rišant verbą, siūlas turi būti gerai įtemptas, kad augalai tvrtai laikytųsi prie stiebo.

 AUGALAI, NAUDOJAMI VERBŲ RIŠIMUI

Sąmanos, bruknienojai, pataisai, katpedėlės, šlamučiai, kraujažolės, kiškio ašarėlės, bitkrėslės, gelsvalapis skaistenis ir daug kitų, kurie džiovinami nepraranda savo spalvos ir formos. Viršūnėms naudojama dirsė, nendrė, lendrūnai, paprastoji miglė, baltoji smilga, šunžolė ir kt. 

Iš viso verbų gamybai vartojama per 50 įvairių laukinių ir kultūrinių augalų rūšių, o viršūnėms - 11 augalų rūšių.

VILNIAUS VERBOS