A  aš jau sočiai prisižaidęs, 

Man dabar parūpo raidės. 

Aš be mokslo net pelių 

Atpažinti negaliu. 

B bus didelė garbė, 

Jei įsidėmėsi bė. 

B turbūt labai svarbi. 

C Č Cirke čia būna katinų, 

Na, bet aš neketinu 

Eit dresuotas į areną. 

Laisvę aš gerbiu visvieną. 

E Ė eit lengviau nei stovėti, 

Bet pasipuikuoti knieti. 

Taip pakėlęs kojeles 

Aš prajuokinu peles. 

D didžioji kur esi? 

Ar danguj, ar debesy? 

Tu tikriausiai iš aukštai 

Mus, du kačiukus, matai... 

F Fotografija liūdna... 

Faktas-mokytis gana. 

Pavargau per tas kelias 

Abėcėlės raideles... 

G gal geriau pasikasyti, 

Į garsus įsiklausyti? 

Paklausikime drauge, 

Kaip gražiai suskambo G..

H Herbuose nėra kačių. 

Čia aš nuoskaudą jaučiu. 

Būna meškos ir ereliai... 

Kaip patikt bent vienai šaliai? 

I Y Iškeliausiu sau toli, 

Ten, kur tigrai dideli. 

Jie kačiukų nebijos. 

Juk panašūs mes į juos. 

J jei gerai patrauki koja, 

Siūlai greit atsivynioja. 

Bet geriau nekišt nagų. 

Aš nei spaudžiu, nei mezgu.

K Kaip man pakeliaut norėtuos. 

Būna šiaurė, būna pietūs... 

Ar yra kur nors, beje, 

Katinų Katinija? 

L Laikas lipt į lagaminą. 

Juk kelionės taip ramina. 

Oi, kažkas yra dugne, 

Dar pirmesnis už mane!

M Man vis murkdavo mama, 

Kad svarbiausia šiluma. 

Kai aplink daiktai šilti, 

Mylimas pasijunti. 

N Nieko iš manęs negausi... 

Ir gali nemurkt į ausį. 

Niekam laiko neturiu. 

Aš į N dabar žiūriu. 

O Oi, lėkštė kol kas tuščia, 

Alkani ir būsim čia? 

Man badauti jokio noro. 

Sotus juk nesi iš oro.