Parengė Gargždų "Minijos" progimnazijos

pradinių klasių mokytoja ekspertė Vanda Majauskienė

Su gimtadieniu,

Lietuva!

KLAIPĖDOS RAJONO BEI KLAIPĖDOS VYDŪNO GIMNAZIJOS PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ KŪRYBINIAI DARBAI, PRISTATYTI GARGŽDŲ "MINIJOS" PROGIMNAZIJOJE RENGINYJE

„ŽODŽIO TAKELIU“,

SKIRTAME LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO

100-OSIOMS METINĖMS PAMINĖTI

MANO TĖVYNĖ

Gimtųjų žodžių apgaubta Leisk mane tėvynėn,

Aš gyvenu ramiai. Kur spalvų daugiausia,

Kiekvienas lietuviškas žodis vis glosto Kur žalių miškų daugiausia,

Man širdį maloniai. Ten mano tėvynė

Sakau: leiskis, žodžių tilte! Lietuva.

Vaiva Punytė, 3 kl.

Klaipėdos Vydūno gimnazija

PAVASARIS

Atsibudus ryte pajutau,                                  

Kad šiandien nuostabi diena.                        

Šiandien juk kovo pirma!                               

Už lango gėlės pražydo,                 Aš keliausiu aplink pasaulį,

 Ir saulė pakilo aukštai.              Surasiu nuotykių naujų,                         

Kaip gera gyventi šiandieną           Bet Lietuva visad bus

Ir būti linksmai.                                 Gražiausia iš pasaulio šalių.

 Ada Žukauskaitė, 3 kl.

Gargždų „Minijos“ progimnazija

         ŽIEMA IR PAVASARIS

Pirmos snaigės baltos purios,

Krenta sniegas ant delnų.

Baltą snaigę palytėsiu,

Juokias vėjas – kaip smagu!

Lėksim bėgsim su draugu.

Džiaugsimės puriu sniegu,

Eisim čiuožti nuo kalnų.

Reik skubėti, netingėti,

Žiemą greit reiks palydėti,

Nes pavasaris ateis,

Visas sniegas išsiskleis.

Ir parskris tada gandrai

Į Tėvynę išdidžiai.

   Jakaitis Darius 3 kl.

Lapių pagr. mokykla

PAVASARIO RYTĄ

Pabudau ryte ir prisiminiau, kad šiandien kovo pirmoji diena. Tai pavasaris! Nustebau, nes jis taip greitai atėjo.

Pavasaris – pats gražiausias metų laikas. Jis pasipuošia labai gražiomis gėlėmis. Parskrenda paukščiai. Po truputį tirpsta sniegas. Ryte pakyla saulė ir budina žemę.

Ir aš džiaugiuosi pavasariu!

Nerilė Vaitkutė, 3 kl.

Gargždų „Minijos“ progimnazija

                                                PAVASARIS

Pavasario rytą saulutė nubunda               Saulutė pašildė,  pakilo aukštai.

Žaisminga.                                                   Sniegelis nutirpo, pabiro žiedai.

Pažadina žemę, sustirusią, seną.               Pražydo gėlelė,  garuoja laukai.

Laiminga.                                                     Parskrido paukšteliai,

                                                                 Ak, kaip gerai!

Beatričė Jonikaitė, 3 kl.

Lapių pagrindinė mokykla

TU, MANO LIETUVA

Baltijos auksu išpuošta

Putota bangų karūna.

Po šimtmečio saule gyvuoja

Didinga, garsi Lietuva.

Miškai čia – kaip rūtos žaliuoja

Ir supas palaukėj rugiai.

Vaikučiai trispalvėmis moja

Dainuodami dainą smagiai.

Linkiu tau, tėvyne, nuoširdžiai

Gyventi ir augti,

Šimtmetį švęsti gražiai

Ir priešams piktiems nevergauti.

Mėta Motejūnaitė, 3 kl.

Klaipėdos Vydūno gimnazija

LIETUVA

Lietuva – didi šalis,

Mes joje gyvenam!

Menam protėvius didžius,

Knygose gyvenam.

Norim būt jos dalimi

Ir didžiuotis galim.

Esame laisvi seniai,

100 - metį jau menam!

Te išgirsta ir kiti –

Vėliavos jau plazda!

Ranka rankoj, koja kojon

Eisim susitelkę.

Lietuvą branginkim garsiai

Tie, kurie čia likę...

Beatričė Rubinaitė, 3 kl.

Klaipėdos Vydūno gimnazija

MANO ŠALIS

Yra  šalis lyg švyturys. Sugrįžt man gera ir smagu,

Žemėlapy – ji mažas taškas, Į Lietuvą, į savo šalį.

Bet šildo, kviečia ji mane, Man kvepia gėlės ir namai,

Kai kažkur būnu lyg svečias. Ant stalo raikoma duonelė.

Dar daug gimtadienių smagių

Tau, Lietuva, karštai linkiu.

Aš savo meilę Tau skiriu,

Kaip savo mamą Tave myliu.

Elena Navickaitė, 3 kl.

Gargždų "Minijos" progimnazija

MANO SPALVOS

 Geltona - tai mano suknelė miela.

Žalia -  tai mano mėgstamiausia spalva.

Raudona - tai braškės močiutės darže.

Geltona – tai gražiausia vaivorykštės spalva.

Žalia – tai eglutė maža.

Raudona - tai obuolys prisirpęs sode.

 Geltona - tai spindinti šviesa.

Žalia - tai vasara linksma.

Raudona - tai mano širdelė maža.

 O visa, kas supa ir džiugina mane

 yra Lietuva.

Augustė Gedvilaitė, 3 kl., Lapių pagrindinė mokykla

MANO LIETUVA

 Čia mėlynas tėvynės dangus,

Po kojom žemė Žemaitijos.

Čia Klaipėda ir nerami,

putojanti jūra,

Čia mano tėčio gimtinė – namai.

Bet greitai greitai metai bėga,

Juk aš trečiokė jau esu.

Netrukus baigsiu šią mokyklą

Ir užsiauginsiu sau sparnus.

Pirmiausia aplankysiu savo miestus:

Kėdainius (čia aš gimiau),

Ukmergę (čia gyvenau ir augau), Vilnių.

Atgal pasuksiu kitu šonu -

Per Ignaliną, Uteną į Gargždus.

Bus pati gražiausia ši kelionė,

Nes Lietuvoj geriausi žmonės.

Čia gimė, augo tėtis ir mama –

Dabar gyvensiu Žemaitijoje ir aš.

Jogailė Šašytė, 3 kl.

Gargždų "Minijos" progimnazija

                                 MANO  LIETUVA

Lietuva mažytė Lietuvoj gimtinėj

Kaip rasos lašelis, Stoviu ir galvoju:

Ji kasmet sužydi Netikiu, kad rytojuj

Obelų žiedais. Būtų dar gražiau.

Būna – visą žemę Prie kiekvieno namo

Žiedlapiais nukloja, Sodai ir darželiai

Nuskuba per pievas Su alyvų krūmais,

Vasara šilta. Tulpėm, lubinais.

,

 Pažvelgiu pro langą:

Čia – močiutė šypsos,

Čia – lizde paukštelis

Gieda giesmeles.

Čia - mano Tėvynė,

Lietuva gražiausia.

Čia – mano širdelė

Plaka daug stipriau.

Ema Brazdauskaitė, 4 kl.

Lapių pagrindinė mokykla

MANO TĖVYNĖ

Lietuva – tai toks gražus kraštas, ir aš ten gyvenu.

Čia aš gimiau, ir aš tuo didžiuojuosi. Lietuvą jau ne kartą buvo užgrobusios kitos šalys. Mūsų Tėvynė maža , ir visi nori ją užgrobti, bet mes stiprūs ir neleidžiame to padaryti! Anksčiau, kai rusai mus okupavo, buvo uždrausta lietuviška spauda. Bet knygnešiai vis tiek gabendavo knygas į Lietuvą. Lietuva turėtų savimi didžiuotis, nes turi labai žymių žmonių. Kai kurie žymūs ne tik Lietuvoje.

Aš myliu Lietuvą ir noriu, kad ji niekada nedingtų iš pasaulio žemėlapio.

Ema Gajauskaitė, 4 kl.

Klaipėdos Vydūno gimnazija

GYVENU AŠ LIETUVOJ

Lietuvoj gyvent puiku, Stabtelkim abu kartu,

Kai aplinkui daug draugų. Ir grožėkimės vaizdu.

Su draugais žaidžiu kartu, Upės, pievos ir laukai,

Leisti laiką man smagu. Saulė, lietūs, obuoliai.

Ir gamta čia nuostabi, Tėviškėlė mums miela,

Vėl per mišką tu skubi. Jūra čia visai šalia.

Grybai, uogos ir krūmynai Džiugina mus visada

Džiugina mus skanumynai. Lietuvėlė, jos gamta.

Milda Vilkaitė, 4a kl.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija

GIMTINĖ LIETUVA

Lietuva – tai mano gimtinė.

Nesuprantu, kaip kiti žmonės gali norėti kraustytis į kitas šalis? Čia taip gera ir jauku, kaip pas motiną ant kelių. Mano manymu, Tėvynės dūmas ir už svetimą ugnį šviesesnis. Norėčiau paminėti Vilniaus centre, ant aukšto kalno stovinčią Gedimino pilį. Šios didingos pilies bokšte plevėsuoja Lietuvos trispalvė: geltona – tai saulė, žalia – tai mūsų laukai ir miškai, o raudona – tai kraujas, išlietas dėl mūsų laisvės.

Tik laisvoje šalyje galiu augti laiminga.

Ema Gajauskaitė, 4 kl.

Klaipėdos Vydūno gimnazija

GIMTASIS KRAŠTAS

Gimiau aš Lietuvoj Graži mūs mokykla

Šalelėje gimtoj. Su upe susieta,

Prie Minijos krantų  O klasėje Rasos

Piliakalnio kalvų. Netrūksta man drąsos.

  Išmokau aš čia groti,

Skambias dainas dainuoti.

Knygelės man kaip draugės,

  Kurios neleis meluoti.

Ieva Mikulskytė, 3 kl. , Gargždų "Minijos" progimnazija

.

LIETUVA

Pabudau ryte ir išvydau

Saulės skaistumą, upelių gaivumą...

Tada pagalvojau:

Kokia Lietuvos praeitis?

-Tai giliai miegantys didvyriai,

Tai Vytautas Didis, tai ir Gedimino pilis.

Lietuva,

Dovanoju tau savo širdį ir meilę,

Gražius darbelius ir ilgus prisiminimus.

Deimantė Šilgalytė, 3 kl., Gargždų "Minijos" progimnazija

GAMTOS GROŽIS

Anksti ryte mane pažadino saulės spinduliai. Atsikėliau, apsirengiau, pavalgiau ir išbėgau į gamtą. Čiulbėjo paukšteliai. Lauke buvo gaivus oras. Gėlės pražydo, medžiai sužaliavo. Gamtoje buvo nuostabu.

Po kelių valandų leidosi saulė. Buvo nuostabus saulėlydis. Į jį žiūrėjau, kol sutemo. Pakilo mėnulis, o aš jau gulėjau lovoje ir pasakiau:

-Labanakt, Lietuva!

Karolina Ribinskaitė, 3 kl.

Gargždų "Minijos" progimnazija

ŽVEJŲ KAIMAS

Retas žmogus žino Žvejų kaimą. Aš irgi nežinojau, kol man istorijos apie tokį kaimelį nepapasakojo mano senelis. Iš kur jis žino ? Ogi senelio senelis augo Žvejų kaime. Kol apie jį nežinojau, maniau, kad tai paprastas kaimelis, paprastu pavadinimu. Vėliau pagalvojau, o gal ten koks įžymus žvejas gyveno? Jeigu norite apie šį kaimelį sužinoti, klausykitės toliau.

Taigi, jeigu į tą kaimelį ateina paprastas žmogus, kaimo meras paprašo skubiai išeiti.

Mat, seniau į kaimą ateidavo apsimetėliai, kurie apsimesdavo žvejais. Jie vogdavo iš vietinių gyventojų jų rankų darbo tinklus, prie namų prikabintas džiūti šeimininkių žuvis, o kiti norėdavo sužinoti, kur be vargo sužvejoti didelių žuvų. Vėliau kaimo meras sugalvojo kaip juos patikrinti, ar jie tikri žvejai , ar ne, nes draugiški kaimo gyventojai mielai pasidalindavo patarimais, sugautu laimikiu su tikrais žvejais, o ne apsimetėliais. Taigi, sukūrė tokį testą. Jeigu surenki nuo 15 iki 20 taškų, esi priimtas į kaimą, o jeigu mažiau,- savo gyvenimą žvejų kaime matai kaip savo ausis.

Kiekvienas rytas  Žvejų kaime darbo dienomis prasideda anksti. Savaitgaliais - šiek tiek vėliau. Žvejų kaime yra viena mokykla: Žvejo Leonardo Svairionio gimnazija.   Mokykloje mokoma: žuvies atpažinimas, geriausias užmetimas, žvejo paslaptys. Tuos dalykus mokosi berniukai, nes jie - ateities žvejai. O mergaitėms kas kita: skaniausias žuvies patiekalas, tobula žuvis. Nuo dešimtos klasės  berniukams atsiranda dar viena pamoka - tapk žveju. Per tą pamoką jau reikia bandyti žvejoti. O po dvyliktos klasės yra gaunami žvejų ženklai.

Mergaitės dešimtoje klasėje bando gaminti patiekalus iš žuvies. Nuo dvyliktos klasės jau gauna virėjos ženklelį. Kas dešimtus metus yra renkama geriausia virėja ir geriausias žvejas.

Žvejų kaime kasmet vyksta šventė... Atspėkite kokia? Ogi žvejadienis. Visi žvejai pašoka žvejo šokį ir vėliau papasakoja savo pirmąsias žvejo dieneles, verda žuvienę ir pasakoja įvairiausias istorijas kurios nutiko gaudant žuvį.

Darbo dienomis žvejai turi keltis anksti, kartu keliasi ir žmonos. Jos vyrams pagamina valgyti ir juos išlydi.

Vos atvykus į šį kaimą užuodi žuvų kvapą, šeimininkės visada tave pavaišins kepta žuvimi, prie kiekvienos trobos rasi pamestus tinklus, žvejo botus. Štai taip ir gyvena Žvejų kaimo gyventojai.

Evita Dėringytė, 4 kl.,

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija

LIETUVA

Lietuva – tai mano tėvynė.

Lietuva – tai mano šeima.

Lietuva – tai mano gimtinė,

Su kuria kalbu širdyje.

 Lietuva – tai miškai, ežerai.

Lietuva - tai Baltijos jūra plati,

Tai upės, tekančios greitai,

Ir laukai žali.

Lietuva, kokia tu nuostabi!

Joana Pupienis, 3 kl.

Gargždų "Minijos" progimnazija

      ŠALČIO POKŠTAI

Stovi Sniego senis Ar nebus čia šalčio

Šluota pasirėmęs. Prikišta nagų?

O šaltukas šiandien Kad nekišo nosies

Spaudžia kaip pašėlęs! Niekas iš namų.

Mato besmegenis, Šaltis nesitraukia,

Kad kieme ramu - Jam pokštaut smagu,

Nematyt rogučių, Varveklius lipdyti

Nerasta vaikų... Ant namų stogų...

Žino Sniego senis,

Pokštai šie trumpi.

Tuoj sugrįš saulutės

Spinduliai šilti.

O vaikučiai laukia

Vasaros šiltos.

Na, o Sniego senis –

Vėl kitos žiemos.

Adrija Achramenkaitė, 4 kl.

Gargždų "Minijos" progimnazija

IŠDYKUSI ŽIEMA

Gražios gėlės jau nuvyto Sniegas žiba, žaižaruoja

Baltos snaigės jau atvyko! Kviečia linksmintis visus.

Šoka šokį jos gražiai, Nežinia, kada saulutė

Žemę apdengė baltai. Sunaikins žiemos planus.

Zuikiai, lapės, voveraitės

Gaudo baltus pūkelius.

Žaidžia jie, kad nesušaltų

Žiemiškus žaidimėlius.

Vakaris Jurgutis, 3 kl.

Gargždų "Kranto" pagrindinė mokykla

LIETUVOJ ŠIRDIS MANA

Lietuvėle tu mana, Nors atrodo paprasta

Man esi sava. Ta lietuviška daina,

Čia ir broliai, ir sesutės, Bet vis vien ji man gražesnė

Ir visa šeima.      Nei kitos šalies šnekta.  

Upės, pilys, ežerai Čia nei rojus, nei dangus,

Čia atrodo nuostabiai! Bet gimtinė visad bus!

Erika Valaitytė, 4 kl.

Gargždų "Minijos" progimnazija

SAULĖLYDIS

Saulėlydis. Stoviu ant ežero kranto ir jaučiu, kaip vėsta mano pečiai, rankos, veidas... Matau, kaip prieš likusią saulę atsispindi kryžiai. Jie tokie dideli ir jų tiek  daug... Kažkur toli girdisi upeliūkščio čiurlenimas, medžio lapo šnarėjimas.  Man truputį liūdna, nes  saulė tuoj pasislėps. Jau vakaras.

Junona Gilytė, 4 kl.,

Gargždų "Minijos" progimnazija

GG

AŠ NORIU IŠPILDYT SVAJONĘ

Aš noriu išpildyt svajonę, Aš noriu išpildyt svajonę,

Pagauti gerumo paukštelę, Kaip saulė ir mėnuo keliauja,

Pradžiugint našlaičio širdelę. Taip blogis ir gėris draugauja.

Aš noriu išpildyt svajonę,

Gimtinę papuošti dainom ir juoku,

Kad kiekvienuose namuose būtų jauku. 

Aš noriu išpildyt svajonę...

Danielė Pivoriūtė, 4 kl.

Kretingalės pagrindinė mokykla

KARALIAI

Prieš mano akis - nepažįstamas kraštas,  žmonės, medžiai, paukščiai...Išgirstu svetimą šneką ir gėriuosi naujais papročiais. Mokausi būti panaši į naujuosius draugus. Labai stengiuosi viską suprasti, pajausti, paliesti...Bet, kažko trūksta, man – liūdna. Apsiniaukusi visa diena ir ūpo nė lašelio nebėra. Viskas prapuola, viskas pranyksta...

Savame krašte kasdien matau gerai  pažįstamas vietas. Savame krašte matau pažįstamus žmones, linksmus jų veidus, šypsenas.  O jei šito nepamatau, širdis man plaka vis blausiau. Todėl grįžtu aš vėl ir vėl, o širdyje - man miela ir džiugu. Kaskart aš garsiai sušunku: ,, O mano kraštas – šaltinių raštas, o mano kraštas - saulės legendoj ‘‘.

Junona Gilytė, 4 kl.

Gargždų "Minijos" progimnazija

AŠ – ŠIMTMEČIO DALELĖ

Ak, kokia graži Auksinę smėlio juostą

Tu mano akimis, Tėvyne , Glosto jūros banga putota.

Mylimoji, Lietuva, brangi. Smaragdinio žalumo miškuose

Ar tu girdi many, Ir garmančių upelių smėiuose.

Kas plaka man širdy. Dažnai gali tu pamatyti

Meilė tau gražioji- Žvėris ir paukščius išgirsti.

Lietuva brangioji. O štai raudonai saulei pajūry

Tėvyne, tu tik pažiūrėki, Moja sparnu žuvėdra įkyri.

Kokia esi tu nuostabi. Na va, ir visos spalvos čia -

Net vėliavos spalvas tavas, Geltona, žalia ir raudona.

Gali gamtoj lengvai atrast.

Visur ir visada tu tobula,

Manoji, manoji Lietuva!

Jeigu tektų gyvent  be tavęs,

Nepažinčiau tikrai aš savęs.

Krūtinė mano būtų tuščia,

Nes širdies nebebūtų jau čia...

Tad dabar minint šimtmetį,

Tik viena kartoju savo širdy-

Laisva...laisva...laisva...

Laisva, manoji Lietuva.

Anželika Švalkūnaitė, 4 kl.

Pašlūžmio mokykla- daugiafunkcis centras

PASAKA

PELYTĖ ZOJA

Pirmas skyrius

            Kartą gyveno pelytė Zoja. Ji gyveno Klaipėdoje, Liepų g. 11. Zoja buvo bailė, bet šiap ar taip ji gyveno viena. Su ja gyveno teta Odeta ir jos šuo Unis. Teta Odeta moteris ir, žinoma, ji dar turi dukrą Evą. Odeta mane bandė pagauti, o jos dukra – susidraugauti. Na, bet aš stengiuosi bėgti pabrukusi uodegą.

Antras skyrius

            Taigi, buvo pirmadienio rytas. Namuose pasigirdo triukšmas dun bum. Šuo pabudo ir pradėjo loti. Tada ir aš pabudau. Atsisėdau ant lovos ir pagalvojau – kas čia? Prisėlinau, apsižvalgiau ir nudžiugau – grįžo Ema. Ji buvo stovykloje. Ruošiausi valgyti pusryčius, bet mane pertraukė Unis. Jis pasakė, kad Šiandien Odeta ruošiasi mane gaudyti.

Trečias skyrius



            Pagaliau aš pavalgiau ir pagalvojau apie savo žodžius. Odeta pagaliau atėjo, o aš nujaučiau, kad reikia bėgti. Aš bėgau kiek tik kojos neša. Odeta vijosi mane ir nukrito.  Ji susitrenkė koją, o aš per tą laiką pabėgau.

Ketvirtas skyrius

            Unis pažiūrėjo į Odetą ir sulojo. Aš nuėjau apžiūrėti Emos kambario, nes norėjau persikraustyti į jį. Odeta išvažiavo į ligoninę. Ema po kurio laiko atėjo pas mane. Aš pakavau daiktus, o ji paklausė, ar norėtum būti mano gyvūnėliu. Aš maloniai atėjau pas ją. Ji mane paėmė į ranką ir paglostė. Aš jai cyptelėjau iš malonumo.

Aurėja Gedvilaitė, 3 kl.

Gargždų "Minijos" progimnazija

RUDENS RYTAS

   Aušta ankstyvas rudens rytas. Aplink niūru. Miške matau nuostabius viržius, vešlius krūmus, įvairiaspalvius medžių lapus. Aiškiai girdžiu paukščių čiauškėjimą, čiulbėjimą, sparnelių plazdėjimą...            

   Staiga viskas nurimsta. Miške lieku tik aš ir tyla. Sunkiai kyla saulė, ir miškas nušvinta nežemiška šviesa.  Joje pamatau karalius. Jie tik du. Karaliai tarp savo delnų šildo keistą daiktą, nuo kurio sklinda ypatinga šviesa.

Joje atsispindi namai, gėlynai, sodai, žvaigždės, skubantys žmonės...

   Nustembu ir vidumi pajuntu, kad tai mano kraštas, tai mano Tėvynė. Akimirkai sušylu šioje spalvų gamoje. Man šilta ir gera, jauku ir gražu.

     Staiga viskas dingo. Atsimerkiau, o širdyje buvo ramu, miela, gražu.

Beatričė Paplauskytė, 4 kl.

Gargždų "Minijos" progimnazija

PASLAPTINGAS NUOTYKIS

   Kartą su draugais ėjome mišku. Ant tako radome keistą raktą. Ėjome toliau ir tarp dviejų didžiulių akmenų pamatėme paslaptingas dureles. Rastu raktu pabandėme jas atrakinti. Durys atsivėrė. Iš jų išstriksėjo triušelis. Paėmiau jį į delną. Net nepajutau, kaip kartu su draugėmis Hete ir Rašele pradėjome mažėti. Mažėjome tol, kol pasidarėme lygios su naujuoju draugu. Tuoj pat susipažinome su triušeliu. Jo vardas buvo Mikas. Visi suėjome vidun pro mažas dureles. O ten – nuostabaus grožio miestelis. Visi miestelio gyventojai sveikinosi, šypsojosi , o vėliau nuoširdžiai mus priėmė.

    Mikas linksmai papasakojo apie piktąją tamsos karalienę Harietą, kuri gyveno kalno viršūnėje. Miestelio gyventojai jos labai bijojo, nes Harieta ketino sunaikinti šį miestelį, o gyventojus -  paversti uolomis ir akmenimis.

  Staiga išgirdome šiurpų klyksmą. Bėgdami žmonės šaukė, rėkė, blaškėsi, nes miestelyje pasirodė Trolis. Jis sparčiais žingsniais artinosi prie mūsų. Vos tik pribėgęs čiupo Miką. Nežinojome, ką daryti. Hetė, norėjo mesti į  trolį akmenį, tačiau prisiminė, kad smurtas – blogas pavyzdys kitiems. Todėl visi ėmėme maldauti, kad paleistų mūsų  mažąjį draugą.

Tuo pačiu metu įvyko stebuklas -  Mikas išsitraukė iš kišenės lazdelę, kažką sumurmėjo, pamojo ir štai - Trolis nugalėtas. Visi miestelio gyventojai ir mes šokome, linksminomės, džiaugėmės.

Vakarop  Rašelė sako:  

-        Kadangi norime, kad miestelyje būtų taika, ramybė ir meilė, liko  nugalėti piktąją Harietq.

Visi sutiko. Kalbėdamiesi net nepastebėjome, kaip atsiradome kalno viršūnėje prie pilies. Durys atsivėrė pačios. Įėjome vidun. Čia buvo taip tamsu, kad net akis vėrė.

Pagaliau pasiekėme menę. Soste sėdėjo Harieta. Ji, žinoma, kai pamatė mus, norėjo pulti.

Mikas greitai išsitraukė savo stebuklingąją lazdelę. Prasidėjo kova. Visi miestelio gyventojai  Mikui, kaip galėdami, padėjo. Harieta pavargo, jai išseko jėgos. Ji buvo viena, o vienas lauke  - ne karys. Staiga valdovė parkrito ant aukštojo krėslo. Mikas tuo pasinaudojo ir pamojo lazdele. Harieta užmigo amžinu miegu.

  Dabar miesteliui niekas nebegrėsė. Grįžome namo su puikiais prisiminimais, bet niekam jų nepasakojome.

Na, ne visai. Aš pabandžiau juos papasakoti mamai, bet ji, kaip visada, tyliai nusijuokė ir pasakė:

-Koks gražus tavo sapnas...

Luknė Stroputė, 4 kl.

Gargždų "Minijos" progimnazija

PASAKOJIMAS APIE AKMENŲ KALNĄ

Lietuva yra labai graži šalis. Joje yra daug nuostabių vietų. Norėčiau papasakoti, kaip atsirado didelis ir labai aukštas kalnas iš akmenų.

Kažkur Žemaitijoje, tikslesnės vietos pasakyti negaliu, gyveno ūkininkas. Tai buvo labai geros širdies ir dideliai pasiturintis žmogus. Jis turėjo nesuskaičiuojamą galybę žemės. Nors žemės buvo daug, bet ji buvo pilna akmenų. Ten nieko negalėjo sodinti ir auginti.

Kartą ūkininas sugalvojo visus akmenis surinkti ir suvežti į vieną lauką. Rinko dieną, rinko dvi. Ir surinko pilną lauką akmenų. Sukrovė juos į aukštą aukštą kalną. Taip ir atsirado kažkur Žemaitijoje, tikslios vietos pasakyti negaliu, Akmenų kalnas.

Aiva Liatukaitė, 4 kl.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija

MANO GIMTINĖ

Saulutė žadina iš ryto, Rasos lašelis mažas

Mėnulis budi naktyje, Suspindi saulės šviesoje.

Žvaigždelės ryškiai spindi – Lietutis gaivą neša -

Gimtinė mano – Lietuva. Gimtinė - mano Lietuva

 Čia man smagu ir gera,

Jaučiuosi saugiai aš,

Tėvelis ir mamytė –

Gimtinė mano – Lietuva

Eglė Balčiūnaitė, 4 kl.

Gargždų "Kranto" pagrindinė mokykla